Kapitonė Kuro pabudo savo sudužusiame laive. Oras tiesiog tekėte tekėjo iš jo. Nebuvo jokių jos draugužio Jarono gyvybės ženklų. Kuro nubėgo iki evakuacinio erdvėlaivio ir nustatė kursą tiesiai į Žemę.
Po valandos Kuro praskriejo mėnulį. Ji buvo marsietė, felupių giminės katė.
Kuro evakuacinis erdvėlaivis nėrė pro debesis nukreiptas į visiškai priešingą pusę ir bloškėsi į medį – jame, deja, įstrigo.
Kuro pažvelgė į lauką ir pamatė žalsvus, didelius ir linguojančius padarus. Užgniaužusi kvapą ji lėtai pravėrė duris.
Nežinoma būtybė pradėjo klykti ir pašoko į orą. Tai nemenkai išgąsdino katę.
Paukštis kakadu pradėjo juoktis:
– Aš vardu Fobonas. Tai mano medis.
– Ar šis medis tavo namai? – paklausė Kuro.
Fobonas linktelėjo ir nusišypsojo:
– Jūs ne vietinė, ar ne?
– Ne, - ji pirštu parodė į dangų.
Fobonas pažvelgė į viršų:
– Tai ilgas kelias. Kaip jūs galite kalbėti kakadu kalba?