Klasikiniame moksle įsišaknijusio materializmo kosminė klaida yra dogmatiška arogancija, kurią jis atskleidžia teigdamas, kad tikrovė susideda tik iš materijos ir kad visus reiškinius galima paaiškinti fizikiniais dėsniais. Taip materializmas ignoruoja sudėtingus žmogiškosios patirties ir pačios tikrovės aspektus. Jo ribotas požiūris nekreipia dėmesio į nematerialaus aspekto ir subjektyvios patirties vaidmenį filosofijoje, todėl sukuria dalinį ir ribotą mus supančio kosmoso vaizdą.

Vienas iš pagrindinių materializmo trūkumų yra tai, kad jis neturi tinkamų priemonių paaiškinti tokius subtilius ir sudėtingus reiškinius kaip sąmonė, estetinė patirtis ir žmogaus egzistencijos prasmė. Šių nematerialių žmogaus būties aspektų negalima tiesiog suvesti į elektrinius procesus smegenyse ar chemines reakcijas, nes jie susiję su fizinio ir metafizinio matmenų sąveika.

Be to, materialistinis požiūris susiduria su neįveikiamomis ribomis, kai kalbama apie tokius visatos aspektus kaip gyvybės kilmė, laisva valia ir gilesnė egzistencijos prasmė.

Laimei, atsiradus kvantinei fizikai, buvo atrasti atradimai, kurie meta iššūkį tokiam redukcionistiniam požiūriui. Kvantinė tikrovės prigimtis ir Heizenbergo neapibrėžtumo principas išryškina stebėtojo svarbą ir būtinybę naujai suprasti pačią materiją.

Per pastarąjį šimtmetį kvantinė fizika smarkiai paneigė materialistinę paradigmą ir sukrėtė mūsų pasaulio aiškinimo pagrindus. Atrodo, kad šio proveržio analizė persmelkta sumišimo ir apgailestavimo, nes jis atskleidė istoriniam materializmui būdingas vidines klaidas ir mokslinį nepagrįstumą. Šiandien naujosios mokslo žinios leidžia iš naujo perrašyti mūsų tikrumo scenarijų, kalbant apie kosmoso pažinimą ir supratimą.

Nenumaldoma kvantinės srities atradimų jėga galingai sugriovė konceptualias materializmo tvirtoves. Naujoji mokslinė paradigma patvirtina, kad viskas, ką laikėme tvirtu ir nepajudinamu, iš tiesų pasirodė esą trapu ir permatoma. Tikrasis pasaulis yra be galo subtilus ir sudėtingesnis, nei įsivaizdavome.

Praeities analizė atskleidžia istorines materializmo nesėkmes. Teorinius pagrindus, kuriais buvo grindžiamas materialistinis požiūris, sugriovė kvantinės fizikos atradimai. Su subtilia ironija XX a. fizika atskleidė naivumą ir prielaidas, kurios šimtmečiais buvo prilipdytos prie mokslinės minties.

Mokslinis materializmo nepagrįstumas skatina mus iš naujo įvertinti savo realizmo ir determinizmo sampratas. Materialistinė prielaida apie visišką ir galutinį pasaulio supratimą ištirpsta ore, atverdama kelią nuolankesnei ir atviresnei vizijai, suvokiančiai savo ribotumą.

Galime geranoriškai vertinti vieno garsaus mokslininko teiginį, kuris 1900 m. pasakė: "Dabar fizikoje nėra nieko naujo, ką būtų galima atrasti. Lieka tik vis tikslesni matavimai".

Mokslo aplinkoje įsitvirtinus naujai konceptualiai tendencijai, atsiranda naujų perspektyvų ir iššūkių. Esame raginami integruoti žinias, iš naujo apibrėžti ribas tarp proto ir materijos, priimti sudėtingesnį ir visa apimantį požiūrį į kosmosą.

Kvantinė fizika atlieka neišdildomą vaidmenį, priversdama materializmą priimti idėjas, kurias jis visada atmesdavo. Pastaraisiais dešimtmečiais vis labiau aiškėja, kad materialistinės tezės yra pasenusios.

Galiausiai kvantinė fizika atskleidžia netikėtumų ir prieštaravimų visatą, kuri meta iššūkį patiems materializmo pagrindams. Analizuojant tai, kas atrodė nekintama ir galutinai aišku, patenkame į naują ir žavią teritoriją, kurioje nuolankumas ir savo ribotumo suvokimas susilieja su atradimų džiaugsmu, atveriančiu naujus žmogaus mąstymo horizontus.

Šioje knygoje, aptarus materializmo ištakas, skaitytojas keliauja ne tik nerimą...